Mūsų "filosofija"
2021 m. spalio 20 d. 16:58,
Komentarų nėra
Mes esame veganai. Ne dėl to, kad madinga, ar ,,sveika”, ar šitaip mažiau kenkiame žemei, kurioje gyvename. Visų pirmą esame veganai, nes supratome, kad nesusimąstydami plaukėm pasroviui ir valgėm bei "vartojom" tuos, kurie irgi buvo gyvi ir norėjo gyventi ir tiesiog nebegalėjome to daryti.
Taip jau įvyko, kad mum jau būnant veganais šeimoje atsirado ir Oris. Priglaudėme jį, nes tuo metu net ir minčių nekilo, kokiu maistu šuniuką maitinti (kaip ir tuos 20 metų, kai dar buvom visavalgiai). Visgi mintys apie veganišką jo mitybą pribrendo labai greitai. Savo nuomonę ar tą daryti galima jau išsakėme ankstesniame įraše, o dabar norėtume pasidalinti keletu “kitokių pamąstymų”, kurie galbūt išsklaidys vieną kitą dvejonę ar atsakys į kokį Jums viduje kirbantį klausimą, kuris neduoda ramybės, prieš apsisprendžiant ar savo keturkojį maitinti augaliniu maistu.
Visa tai yra tik mūsų nuomonė ir pasamprotavimai, kurie nebūtinai turi sutapti su jūsų Galite su tuo sutikti arba ne.
1. Pabandykime pažvelgti plačiau, kaip stipriai žmonės yra pažengę 21 amžiuje? Sugebame įsiskverbtį į žmogaus ląstelę, nuskraidinti žmogų į mėnulį šimtus tūkstančių kilometrų, stebėti, kas vyksta už milijonų kilometrų kitose galaktikose, sukurti dirbtinį intelektą, ir dar daugybę nuostabių ir kartais protu nesuvokiamų dalykų. Tai kodėl vis dar galvojame, kad neįmanoma sukurti subalansuoto augalinio maisto savo keturkojams? Tikrai įmanoma ir net nėra taip sudėtinga, kaip atrodo.
2. Visi gyvi organizmai prisitaiko. Taip buvo yra ir bus. Pirmą kartą atostogaujant Italijoje mums buvo sunku suvokti, kaip šviečiant saulei ir esant 22 laipsnių temperatūrai vietiniai gyventojai gali vaikščioti su rudeninėmis striukėmis ir dar užsimaukšline gobtuvus ant galvos. O pasirodo jiems… šalta! Mums toks oras atvykus iš Lietuvos buvo vasariškas, nes mes esam prisitaikę prie gerokai vėsesnio oro. Taip jau yra - gyvi padarai prisitaiko prie įvairiausių gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Kiekvienam turbūt teko girdėti ar skaityti istorijų, kaip nuvykus į kitą žemyną ir pavalgius vietinių maisto galima stipriai subloguoti. Be ar tai reiškia, kad maistas blogas, ar nevalgomas, ar netinkamas? Ne, tiesiog mes nesam prisitaikę prie šio maisto. Gerai pagalvoję, tokių analogijų atrastumėte daugybę. Taigi pamąstykite, iš kur tas įsitikinimas, kad šunys ir katės negali prisitaikyti prie augalinės mitybos, kaip ir visi kiti gyvi padarai prisitaiko prie įvairiausių gyvenimo sąlygų. Kartą teko skaityti, net apie liūtę (!), kuri savo noru buvo vegetarė. O liūtas juk greičiausiai visų galvose yra mėsėdis numeris vienas... Jau nekalbant apie tai, kad mūsų akimis šunys turbūt yra nenugalimi “prisitaikymo čempionai”. Pagalvokite, kiek dešimtmečių šunys gyveno (ir daug kur dar tebegyvena) pririšti visam gyvenimui “ant lenciūgo” saugoti tvartą. O gal yra manančių, kad žmogus, kuris savo šunį laiko pririštą yra girdėjęs kažką apie subalansuotą mitybą? Toli gražu. Bet jie prisitaiko prie to, kaip žiauriai tenka nugyventi savo gyvenimą ar kokį maistą gauna ir gyvena ir dešimt ir dar daugiau metų. Taip kaip ir kaimo katės prisitaikė gerti karvės pieną ar valgyti žuvį, ko gyvendamos be žmogaus jos niekaip nesugebėtų padaryti. Nors ką gali žinoti šiais laikais, gal ir katės gali išmokti žvejoti, ar karvę pamelžti…
3. Šunys ir katės jau senų seniausiai nebegyvena tokio gyvenimo, kuris jiems buvo įprastas prieš tūkstančius metų. Todėl manome, kad natūralumo ar prigimties argumentai kalbant apie šių gyvūnų mitybą yra bereikšmiai. Ir dažnas, kuris pasakys, kad šie gyvūnai yra sutverti valgyti mėsą savo augintinį greičiausiai yra sterilizavęs ir nei akimirkai nesusimąstė, kad šie gyvūnai valgyti mėsą yra sutverti tiek pat, kiek yra sutverti daugintis. Teko girdėti daugybę pasipiktinimo ir reikalavimų patiems būnant veganais “neprimetinėti” to gyvūnui, bet kažkodėl niekam neužkliūna, kad sterilizacija, uodegų ir ausų karpymas, veisimas, vežiojimas po parodas ar tiesiog elementarus gyvenimas namuose taip pat yra šiems gyvūnams “primesti” dalykai. Taigi mūsų nuomone kritika, kad mūsų augintinis, kurį maitiname veganiškai yra “kankinamas” ar tai daroma “prieš jo valią” yra gerokai absurdiška ir hipokritiška.
O pabaigai kviečiame susimąstyti ar mylime ir gerbiame visų šios planetos gyvūnų gyvybes ar tik žmones, šunis ir kates? Nes jei dešine ranka glostome savo uodeguotajį, o kairiąja jam duodame valgyti kitą gyvūną, kuris irgi norėjo gyventi, tai bent jau nevadinkime to meile gyvūnams. Tai yra geriausiu atveju meilė jūsų šuniui arba katei. O pasiteisinimas, kad jūsų katė ar šuo privalo valgyti mėsą yra bevertis, nes neprivalo (ankstesniame įraše paaiškinome kodėl). Gera žinia ta, kad šiandieną jau yra nesudėtingas kelias auginti šunį ar katę neprisidedant prie kitų tokių pačių gyvūnų kančių ir mirties ir mes įsitikinę, kad tai yra ateities kelias. Tai yra mūsų kelias! Ir jei manai, kad mums pakeliui, tai pasiimk savo keturkojus draugus ir prisijunk prie mūsų
Ačiū tiems, kurie prie mūsų jau prisijungė, o tie, kurie dar tik ketina tą padaryti jau sekančiuose įrašuose papasakosime apie tai kuo ypatinga augalinė šunų mityba ir kaip ją pritaikyti savo augintiniui
Iki greito!