Klausimas paprastas - atsakymas taip pat. Taip, galiu savo šunį arba katę maitinti veganiškai. Atsakymas nors ir paprastas, bet sukeliantis kaip jau minėjome daug aistrų, todėl pabandysime išdėstyti savo poziciją šiek tiek plačiau.

Taigi praplečiant atsakymą pirmiausia būtina pabrėžti, kad augalinį maistą valgantis jūsų keturkojis augintinis gali būti kuo sveikiausias, energingas ir patenkintas, bet tam būtina gerai suplanuota augalinė mityba ir reguliari augintinio sveikatos priežiūra. Paradoksalu, bet šis teiginys skamba taip, tarsi to neturėtų daryti visi turintys augintinius… Kaip atrodo planavimas ir priežiūra pakalbėsime kituose įrašuose, kadangi šis įrašas yra labiau apie patį klausimą ar šuo GALI taip valgyti.

Antra. Turime suprasti, kad kaip ir žmonėms taip ir kitiems gyvūnams svarbiausia yra gauti ir ĮSISAVINTI reikiamas MAISTINES MEDŽIAGAS ir reikalingus jų kiekius. Čia šiek tiek stabtelėkime ir dar kartą įsigilinkimę į šį teiginį. Kertiniai šio teiginio akcentai yra “įsisavinti” ir “maistines medžiagas”. Dažnai diskusijose apie veganinę gyvūnų (taip pat ir žmonių) mitybą šie terminai yra nustumiami į šalį, žaidžiant emocijomis ir oponuojant į natūralumą. Bet palikus emocijas nuošalyje pasidaro visiškai aišku, kad šiems gyvūnams reikia ne MĖSOS, o maistinių medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralų, vitaminų ir t.t. Žinoma, visiška tiesa jog augaliniai ir gyvūliniai baltymai, riebalai skiriasi. Nebandome to paneigti. Kaip ir to, kad dažniausiai gyvūlinės kilmės produktus tam tikri gyvūnai įsisavina lengviau. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad terminai “geresnė” “tinkamesnė” “natūralesnė” mityba šiame kontekste mums neturi visiškai jokios prasmės, jei du šunys yra puikio sveikatos, tačiau vienas maitinamas mėsa, o kitas augaliniu maistu. Esame įsitikinę, kad kalbant apie mitybą pagrindinis rodiklis ir atskaitos taškas visada turėtų būti pačio gyvūno sveikata ir savijauta. Taigi esminiai klausimas turėtų būti - ar augalinis maistas gali patenkinti mūsų keturkojų maistinių medžiagų poreikį? Ar valgydamas tokį maistą augintinis bus sveikas, energingas ir patenkintas? O atsakymas į šiuos klausimus yra identiškas pirmajam - taip.

Trečia. Jau yra ir keletas mokslinių tyrimų, įrodančių, kad augalinis maistas gali būti mūsų uodeguotų draugų mitybos pagrindas. Taip, galbūt tai kol kas yra tik keli tyrimai, bet visi jie sako tą patį, šunys ir katės gali būti maitinamos augaliniu maistu, darant tai subalansuotai. Be to, nėra jokių tyrimų įrodančių priešingus atradimus. Apie tyrimus plačiau galbūt parašysime ateityje, bet turintys laiko ir noro gali juos pastudijuoti, todėl pateikiame tyrimų nuorodas:

1.

2.

3.

4.

Ketvirta. Negalime pamiršti dar vieno argumento, kuris iš esmės suteikė mums drąsos priimti sprendimą maitinti savo šunį augaliniu maistu. Kai savęs klausėme, ar ĮMANOMA, kad mūsų šuo irgi valgytų veganiškai, tai pats pirmas šovęs į galvą būdas atsakyti į šį klausimą buvo paieškoti gyvų pavyzdžių. Ir jų atradome daugybę. Visame pasaulyje laimingai gyvena daugybė sveikų, energingų, laimingų augalinį maistą valgančių šunų ir kačių. Tereikia paieškoti. O išskirtiniausias iš jų be abejo yra daugiau nei 25 - erius metus nugyvenusi šunytė Bramble. Ir taip, ji yra ir bus akcentuojama veganų tarpe dar ilgai. Ilgiausiai gyvenusių šunų sąraše ji užima 8 vietą ir ji visus tuos metus valgė savo šeimininkės ruoštą augalinį maistą. Istorija mažų mažiausiai įspūdinga, bet pasigilinus į šią istoriją atradome faktą, kuris ne ką mažiau žavi - Bramble šeimininkė turėjo ir daugiau šunų, kurie taip pat valgė tik augalinį veganišką maistą. Iš septynerių jos augintinių trys sulaukė 19 metų amžiaus, vienas 20 metų, o Bramble kaip jau minėjome 25-erių. Ši istorija mums įrodė, kad Bramble ilgaamžiškumas nebuvo tik atsitiktinumas. O paskutinis šios istorijos štrichas, kurį norėtume pridėti nuo savęs tai retorinis pamąstymas: šiandieną mes jau turime tikrai daug augalinio pramoninio subalansuoto, su veterinarų priežiūra pagaminto šunų ir kačių maisto, kas be galo palengvina mums gyvenimą, o šių šunų šeimininkė savo šunis veganiškai maitino, kai kalendoriuje ties metais dar nebuvo matyti dvejetuko - dvidešimtojo amžiaus pabaigoje. Manau visi veganai įsivaizduoja, kaip tuo metu nelengva buvo net pačiam žmogui būti veganu, jau nekalbant apie šunų maitinimą augaliniu maistu… Taigi vis dar manote, kad to padaryti neįmanoma...?

Dar keli trumpi pastebėjimai.

Besijaudinantiems dėl gyvūno emocinių kančių turime paaiškinti, kad katės ir šunys nėra pasiekę žmonių sąmoningumo lygio ir jie negeba išmąstyti, kad jūs jiems duodate augalinį maistą vietoje gyvūninio, kitaip sakant mėsos. Taigi dažnai skambantis kaltinimas apie šunų ar kačių “kankinimą” taip pat yra visiškai iracionalus.

Ne šunys nėra kilę iš vilkų. Vilkai ir šunys prieš daug tūkstančių metų turėjo bendrą protėvį. Bet jei net ir būtų kilę manome, kad sugretinti du gyvūnus imant kokį kokį nors vieną bendrą bruožą, bet pamirštant visa kita yra tiesiog pigus triukas. Šunys jau labai labai LABAI seniai nebegyvena miške, nebemedžioja, kad išgyventų ir nebedaro daugybės dalykų, ką galbūt kažkada darė, kaip vilkai. Žmonės irgi kilo iš beždžionių, bet kažkodėl taip dažnai nepasigirsta pasiūlymai žmonėms valgyti kaip beždžionėms.

Ne, mes nesame maisto technologai, gyvūnų mitybos specialistai ar veterinarai ir net nebandom tokiais apsimesti. Todėl jei kažko panašaus iš mūsų tikitės, tai turim atsiprašyt - ne ten pataikėte. Mes tiesiog šeima, kuri nusprendė savo šunį maitinti veganišku maistu, gilinosi ir rinko informacija ta tema, jau keturis metus tą praktiškai taiko ir dabar nusprendė pasidalinti ta informacija bei sukurti augalinio maisto pasiūlą Lietuvoje ir taip padėti žmonėms žengti pirmuosius žingsnius šiame kelyje. Tik tiek.

Ir Taip, jei manote, kad tai būtina visada pasitarkite su veterinaru dėl savo gyvūno mitybos.

Pabaigai.

Kaip jau minėjome pirmame įraše, tai mums jau nebėra diskusijų klausimas - tai mūsų gyvenimo būdas, kurio mes neketiname atsisakyti. Visi aukščiau paminėti argumentai ir pamąstymai yra mūsų. Tai gali būti ir jūsų gyvenimo būdas, bet neprivalo. Sprendimą priimti turite patys, nes savo keturkojį šeimos narį žinote, jaučiate geriau nei bet kas kitas. O jei nuspręsite pabandyti tai tiesiog žinokite, kad mes čia ir padėsime, kuo galėsime

Ačiū, kad esate kartu

Žaliauodegio komanda